Gydytoja pulmonologė Birutė Zizienė
Rugsėjo 25-ąją minima Pasaulinė plaučių diena, kurios šių metų tema – „Plaučių sveikata visą gyvenimą”. Ši diena primena, kad rūpinimasis plaučiais turėtų prasidėti dar vaikystėje ir tęstis visą gyvenimą. Ilgai nepraeinantis kosulys, dusulys ar kiti kvėpavimo sutrikimai neturėtų tapti įprasta kasdienybės dalimi.
Pasaulinės plaučių dienos proga kalbamės su VšĮ Kėdainių ligoninėje konsultuojančia gydytoja pulmonologe Birute Ziziene. Daugiau nei dešimties metų klinikinio darbo patirtį turinti gydytoja yra dirbusi Lietuvos gydymo įstaigose ir penkerius metus Jungtinėje Karalystėje, kur ėjo gydytojos pulmonologės (respiratory consultant) pareigas North Cumbria Integrated Care NHS Foundation Trust.
1. Šių metų Pasaulinės plaučių dienos tema – „Plaučių sveikata visą gyvenimą“. Nuo ko labiausiai priklauso, kokią plaučių sveikatą žmogus išsaugos vyresniame amžiuje?
Plaučių sveikata vyresniame amžiuje labiausiai priklauso nuo žalingų įpročių (ypač rūkymo), namų ir lauko taršos: kietosios dalelės ore, pelėsis namuose bei prasta šildymo sistemų (pvz., kietojo kuro krosnių) būklė, profesinės rizikos: ilgalaikis darbas aplinkoje, kurioje gausu dulkių, cheminių garų, asbesto ar metalo dalelių, persirgtų infekcijų ir fizinio aktyvumo.
2. Kokius plaučių ligų simptomus pacientai dažniausiai nuvertina arba per ilgai ignoruoja?
Pacientai dažniausiai nuvertina arba per ilgai ignoruoja simptomus, kurie atsiranda iš lėto, nesukelia staigaus, aštraus skausmo arba yra klaidingai priskiriami senėjimui, rūkymui ar prastam fiziniam pasirengimui. Šie požymiai dažnai signalizuoja apie progresuojančias lėtines ligas, tokias kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bronchinė astma ar net plaučių vėžys. Simptomai, tokie kaip užsitęsęs kosulys, dusulys fizinio krūvio metu, padidėjusi skreplių gamyba, švokštimas ar švilpimas krūtinėje, nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, diskomfortas krūtinėje, svorio kritimas.
3. Kosulys yra vienas dažniausių nusiskundimų. Kada jis gali būti laikinas, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti?
Nors kosulys po infekcijos gali tęstis ilgiau, tam tikri simptomai signalizuoja, kad reikia kreiptis į gydytoją.
- Kreiptis skubiai jeigu: dusulys arba tachipnėja, krūtinės skausmas kosint arba įkvepiant, kraujo priemaišos skrepliuose (net ir nedideli siūleliai), aukštas, febrilus karščiavimas, kuris nemažėja arba vėl pakyla po kelių dienų pagerėjimo., stiprus bendras silpnumas, naktinis prakaitavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Kosulys tęsiasi ilgiau nei 8 savaites (lėtinis kosulys), net jei nėra kitų simptomų. Simptominis gydymas (arbatos, inhaliacijos, nereceptiniai sirupai) yra visiškai neefektyvus. Bendra paciento būklė negerėja, o palaipsniui blogėja.
4. Dusulys neretai siejamas su amžiumi, antsvoriu ar prastesne fizine forma. Kokiais atvejais jis gali įspėti apie plaučių ligą?
Dusulys, kuris progresuoja, trunka ilgą laiką arba pasireiškia kartu su kitais kvėpavimo simptomais, nėra paprastas senėjimo ar antsvorio palydovas ir gali įspėti apie rimtą plaučių ligą.
5. Ar plaučių ligomis gali susirgti niekada nerūkę žmonės? Kokie kiti rizikos veiksniai labiausiai kenkia plaučiams?
Taip, niekada nerūkę žmonės tikrai gali susirgti plaučių ligomis. Rūkymas yra pagrindinis, bet ne vienintelis kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Tokios ligos kaip plaučių vėžys, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma ar plaučių uždegimas gali išsivystyti ir tiems, kurie niekada gyvenime nerūkė. Kiti rizikos veiksniai, kurie labiausiai kenkia plaučiams:
-
Aplinkos ir darbo vietos tarša (pasyvus rūkymas, darbas dulkėtose aplinkose, sąlytis su cheminėmis medžiagomis, asbestu, anglimi, metalo dulkėmis ar stipriais garais, didelė kietųjų dalelių ir transporto bei pramonės išmetamųjų dujų koncentracija ore miestuose, radono dujos)
-
Infekcijos ir persirgtos ligos.
-
Genetiniai veiksniai ir amžius.
-
Buitinė aplinka: pelėsis, dulkės, naminių erkių alergenai ar paukščių laikymas. Kietojo kuro deginimas.
6. Dirbdama Jungtinėje Karalystėje konsultavote pacientus specializuotoje intersticinių plaučių ligų klinikoje. Kas yra intersticinės plaučių ligos, kokie simptomai joms būdingi ir kodėl svarbu jas diagnozuoti kuo anksčiau?
Intersticinės plaučių ligos – tai didelė, daugiau nei 200 skirtingų retų sutrikimų grupė, kuriai būdingas plaučių audinio uždegimas ir progresuojantis randėjimas. Šis procesas lemia tai, kad plaučių audinys tampa standus, praranda elastingumą, o organizmas nebepajėgia efektyviai įsisavinti deguonies. Simptomai nėra specifiniai, pagrindiniai nusiskundimai:
- Dusulys. Iš pradžių jis gali būti juntamas tik fizinio krūvio ar kasdienės veiklos metu, o ligai sunkėjant – ir ramybėje.
- Užsitęsęs sausas kosulys.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ar sumažėjęs apetitas.
- Krūtinės diskomfortas – maudimas, spaudimo ar tempimo pojūtis.
Šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms. Jei jie nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta jų priežastis.
7. Kokią informaciją apie paciento plaučių būklę suteikia spirometrija ir kada šis tyrimas rekomenduojamas?
Spirometrija – tai pagrindinis ir neinvazinis išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas, kuris vertina įkvepiamo bei iškvepiamo oro tūrį ir jo tekėjimo greitį, padėdamas objektyviai nustatyti plaučių būklę bei kvėpavimo takų praeinamumą. Gydytojai šį tyrimą skiria esant tam tikriems simptomams arba siekdami stebėti ligos eigą:
Esant kvėpavimo sistemos simptomams: užsitęsusiam, lėtiniam kosuliui. Dusuliui, atsirandančiam ramybėje arba fizinio krūvio metu. Švokštimui, švilpimui ar cypimui krūtinėje kvėpuojant. Sunkumo ar spaudimo jausmui krūtinėje.
Ligų diagnostikai ir diferencijavimui: įtariant bronchinę astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, įtariant kitas retesnes ligas.
Būklės stebėjimui ir kontrolei: vertinant paskirto gydymo efektyvumą ir koreguojant vaistų dozes. Stebint jau diagnozuotos lėtinės ligos (astmos ar LOPL) progresavimą.
Priešoperacinis vertinimas: įvertinti plaučių funkciją ir operacijos bei narkozės riziką prieš dideles krūtinės ląstos ar pilvo operacijas.
Profesinė sveikata: Darbuotojams, kurie kasdien susiduria su dulkėmis, cheminėmis medžiagomis ar dūmais, siekiant profilaktiškai įvertinti neigiamą aplinkos poveikį plaučiams.
8. Kokius skirtumus pastebėjote dirbdama Lietuvos ir Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros sistemose? Galbūt iš ten parsivežėte profesinės patirties, kurią šiandien pritaikote savo darbe?
Jungtinėje Karalystėje labai stipri komandinio darbo kultūra. Hierarchija tarp gydytojų, rezidentų ir slaugytojų yra minimali. Kiekvieno specialisto nuomonė išklausoma, o sprendimai dažnai priimami kartu. Ypatingas dėmesys skiriamas paciento autonomijai ir empatijai. Bendrauti paprasta, pacientui suprantama kalba, o sprendimai dėl gydymo priimami kartu su ligoniu. Pabrėžiamas bendradarbiavimas gydytojo su pacientu. Jungtinėje Karalystėje veikia vadinamoji „nekaltinimo kultūra”. Gydytojai mokomi įvykus klaidai ieškoti ne kaltų asmenų, o sisteminių spragų (atliekamas auditas, keičiami protokolai), kad nepageidaujami įvykiai nepasikartotų.
9. Kokius kasdienius įpročius patartumėte keisti, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikus plaučius?
Norint kuo ilgiau išsaugoti sveikus ir stiprius plaučius, svarbiausia yra atsisakyti tabako gaminių ir elektroninių cigarečių, reguliariai judėti bei sumažinti įkvepiamų toksinų kiekį kasdienėje aplinkoje.
10. Kokiais atvejais būtina kreiptis skubiosios pagalbos, o kada reikėtų registruotis gydytojo pulmonologo konsultacijai?
Į skubiosios pagalbos skyrių būtina kreiptis nedelsiant, kai kyla grėsmė gyvybei, o pas gydytoją pulmonologą – kai vargina lėtiniai ar užsitęsę kvėpavimo takų sutrikimai.
Nedelskite, jei pasireiškė šios gyvybei pavojingos būklės:
- staigus ir stiprus dusulys arba oro trūkumas ramybėje,
- visiškas kvėpavimo takų nepraeinamumas (springimas) arba kvėpavimo sustojimas,
- atsikosėjimas gausiu krauju,
- stiprus skausmas krūtinėje,
- sunki bendra būklė,
- pamėlynavo lūpos, veidas ar nagai (cianozė), kas rodo deguonies trūkumą organizme;
- sąmonės praradimas, sutrikusi orientacija.
11. Kokią svarbiausią žinutę Pasaulinės plaučių dienos proga norėtumėte perduoti Kėdainių krašto gyventojams?
„Sveiki plaučiai – tai kokybiško gyvenimo pagrindas, o geriausia jų apsauga yra ligų prevencija ir laiku pastebėti simptomai. Aš dažnai klausiu savo rūkančių pacientų: kas jums labiau patinka – rūkyti ar kvėpuoti? Todėl linkiu rūpintis savo plaučiais ne tik tada, kai pajuntame sveikatos sutrikimus – atsisakykime žalingų įpročių, saugokime save nuo rizikos veiksnių ir, pastebėję neraminančius simptomus, nedelskime kreiptis į gydytoją. Jūsų sveikata prasideda nuo kasdienių pasirinkimų.“
Kviečiame registruotis pas VšĮ Kėdainius ligoninės gydytoją pulmonologę Birutę Zizienę. Reikalingas gydytojo siuntimas.
Registracija tel.: (0 347) 67090, (0 347) 54447;
Internetu: www.esveikata.lt