Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje visą parą teikiama būtinoji medicinos pagalba pacientams, kurių sveikatai ar gyvybei kyla realus pavojus. Tačiau ne kiekvienas sveikatos sutrikimas reikalauja skubiosios pagalbos, todėl svarbu žinoti, kada vykti į ligoninę, o kada pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Pacientai priimami pagal sveikatos būklės sunkumą
Atvykus į Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių pirmiausia įvertinama paciento sveikatos būklė. Pagal jos sunkumą pacientui priskiriama viena iš penkių skubiosios pagalbos kategorijų:
Svarbu suprasti, kad pacientai aptarnaujami pagal sveikatos būklės sunkumą, o ne pagal atvykimo laiką. Todėl vėliau atvykęs, tačiau sunkesnės būklės pacientas gali būti apžiūrėtas pirmiau.
Išsamiau susipažinti su skubiosios medicinos pagalbos kategorijomis galite čia:
Kada kreiptis į Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių?
Nedelskite ir vykite į Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių arba skambinkite telefonu 112, jeigu:
- staiga prasidėjo stiprus krūtinės skausmas ar dusulys;
- prasidėjo stiprus kraujavimas;
- patyrėte sunkią traumą, pavyzdžiui, eismo įvykį, stiprų kritimą ar sužeidimą;
- netekote sąmonės arba prasidėjo traukuliai;
- atsirado stiprus, nepakenčiamas skausmas;
- staiga sutriko kalba, regėjimas ar judesiai, nusilpo viena kūno pusė;
- pasireiškė stipri alerginė reakcija, pradėjo tinti veidas ar gerklė;
- sveikatos būklė staiga ir ryškiai pablogėjo.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Šeimos gydytojas turėtų būti pirmasis pasirinkimas, kai sveikatos sutrikimas nėra ūmus ir nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei. Į šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis, kai:
- užsitęsė sloga, kosulys ar gerklės skausmas, tačiau nėra komplikacijų;
- nestipriai karščiuojama, o temperatūra sumažėja pavartojus vaistų;
- vargina nestiprus, palaipsniui atsiradęs ar pasikartojantis skausmas;
- atsirado nesunkus odos bėrimas, paraudimas ar niežėjimas, tačiau bendra savijauta gera;
- lengvai sutriko virškinimas ir nėra skysčių trūkumo požymių;
- reikalinga lėtinių ligų kontrolė be ūmių simptomų;
- reikia pratęsti receptus, aptarti tyrimų rezultatus ar gydymą;
- reikalingas siuntimas, pažyma ar nedarbingumo pažymėjimas;
- reikalingas planinis tyrimas, skiepas ar profilaktinis sveikatos patikrinimas;
- norite pasitarti dėl gydymo, vaistų vartojimo, mitybos ar kitų sveikatos klausimų.
Kada už suteiktas paslaugas gali tekti mokėti?
Už Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje suteiktas paslaugas gali tekti mokėti, jeigu paciento būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kriterijų ir jis atvyko be gydytojo siuntimo.
Mokėti taip pat gali tekti, jeigu:
- nesate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
- esate išvykęs ir deklaravęs išvykimą iš Lietuvos;
- medicinos specialistas nustato, kad Jūsų būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kriterijų;
- atvykote greitosios medicinos pagalbos automobiliu, tačiau Jūsų būklė nepriskiriama būtinajai medicinos pagalbai;
- atvykote be siuntimo norėdami gauti kito gydytojo nuomonę;
- norite išsamiau išsitirti dėl lėtinės ligos;
- dėl traumos kreipiatės praėjus daugiau nei 48 valandoms ir nėra staigaus būklės pablogėjimo;
- norite nustatyti ar patikslinti lėtinio, ilgai trunkančio skausmo priežastį;
- gydymo įstaiga, prie kurios esate prisirašę, nėra sudariusi sutarties su ligonine dėl šių paslaugų teikimo.
Atvykimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu savaime nereiškia, kad paslaugos bus nemokamos. Ar pagalba yra būtinoji, sprendžia paciento sveikatos būklę įvertinęs medicinos specialistas.
Jeigu abejojate savo ar artimojo sveikatos būklės rimtumu, nedelskite – kreipkitės į Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių arba skambinkite telefonu 112.
