Kėdainių ligoninė: mažais žingsniais – didelių pokyčių link
Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
Savaitraščio ,,Lietuvos sveikata” informacija
Ženklų apie pokyčius Kėdainių ligoninėje apstu – šiandien sunku rasti koridorių, kuriame neaidėtų remonto garsai. Šiemet modernizuota sterilizacinė, į naujas patalpas iškelta laboratorija, baigiamos remontuoti keturios operacinės, o priešakyje – dar daugiau permainų: ruošiamasi kapitaliniam Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus remontui, projektuojamas priestatas ilgalaikei slaugai, planuojama atnaujinti reabilitacijos patalpas.
„Labiausiai per visą šią sumaištį bijojau pamesti žmones – ir pacientus, ir darbuotojus. Kai ūkiniai ar finansiniai dalykai užgožia esmę, žmonės pasidaro antraplaniai, o to leisti negalima“, – sako ligoninės direktorė Asta Šakickienė.
Derybos baigėsi palankiai
Šiemet dėl sutarčių su Valstybine ligonių kasa rajonų ligoninės derėjosi sunkiai – pirminiai projektai daugeliui pasiūlė sumas, neatitinkančias nei realių paslaugų apimčių, nei augančių kaštų. Kėdainių ligoninė nebuvo išimtis: gavusi pirminį sutarties variantą, administracija nustebo.
„Pirminis projektas sukėlė šoką, – prisimena trečius metus įstaigai vadovaujanti A.Šakickienė. – Per pastaruosius dvejus metus mes labai išaugome paslaugų apimtimis, ir tam buvo objektyvių priežasčių. Atsakingai peržiūrėjome kiekvieną punktą ir prie kiekvienos paslaugos surašėme ne abstrakčius norus, o labai konkrečius argumentus – kodėl būtent tokios apimtys, kodėl būtent tokia dinamika.“
Ligonių kasa sutarties apimtis skaičiavo pagal ankstesnių laikotarpių statistiką, tačiau, anot vadovės, tie skaičiai neatspindėjo tikrosios situacijos: vienur ligoninė buvo laikinai netekusi gydytojo ir paslaugos nutrūko, kitur dėl remontų negalėjo dirbti visu pajėgumu, dar kitur paslaugos buvo tik pradėtos vystyti ir natūraliai išaugo vėliau. Prie kiekvienos sutarties eilutės administracija pridėjo detalius paaiškinimus su skaičiais – ir ligonių kasa į juos atsižvelgė.
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė pabrėžia, kad ligoninė paslaugas plėtė tolygiai visose srityse, nesistengdama uždirbti iš pelningiausių sričių kitų sąskaita. „Visi žino, kad yra paslaugų, kurios labiau apsimoka, ir tokių, kurios sukelia tik kaštus. Bet mūsų tikslas visada buvo gyventojams užtikrinti visą jų spektrą – net jei dalis tų paslaugų nuostolingos“, – sako ji.
Skirtingai nei daugelyje kitų rajonų ligoninių, kurias galutinės sutartys smarkiai nuvylė, Kėdainiuose derybos baigėsi palankiau. Dienos stacionaro sumos padidintos pagal tai, kiek faktiškai paslaugų teikiama, atsirado galimybė šiek tiek viršyti limitą su didesne garantija, kad paslaugos bus apmokėtos. „Manau, šiam etapui rezultatas geras. Nuo liepos prasidės kitas sutarties etapas, bet jeigu esminių pokyčių nebus – galėsime ramiai dirbti“, – tikina pašnekovė.
Tiesa, be nuostolių praėjusių metų baigti nepavyko. Ligoninė jau lapkritį išnaudojo viršsutartinius limitus ir už dalį faktiškai suteiktų paslaugų lėšų taip ir neatgavo – vien už dienos stacionaro paslaugas ligoninei negrąžinta beveik trys šimtai trylika tūkstančių eurų.
„Sustabdyti šių paslaugų negalėjome, o ir nesvarstėme tokios minties. Gydome sunkius ligonius, atliekami kraujo perpylimai, teikiamos ankstyvosios vaikų raidos sutrikimų paslaugos. Mes šias paslaugas išvystėme, jos reikalingos, ir tai, kad viršijome limitus daugiau nei penkiasdešimčia procentų, tik parodo, koks didelis poreikis“, – sako A.Šakickienė.
Gyvena pokyčių ritmu
Šiandien didžiąją vadovės dienotvarkės dalį užima jau kiti klausimai. Tai liudija ir ant stalo gulintis šalmas.
„Mano kvalifikacija statybų srityje per trejus metus tikrai pakilo, – juokiasi A.Šakickienė. – Stebiuosi pati savimi, nes tai tikrai ne pats lengviausias užsiėmimas. Bet eini, kalbiesi, diskutuoji ir mokaisi.“
Intensyviausi darbai šiandien baigiami operacinių bloke – iš esmės atnaujinamos keturios operacinės: keičiamos sienos, ventiliacija, apšvietimas, šildymo ir kt. sistemos.
„Paslaugos teikiamos, pacientams į Kauną vykti nereikia, nebent tai būtina. Aišku, personalas dabar dirba ankštesnėse, ne tokiose patogiose patalpose, bet vis tiek randa išeitis – esu jiems labai dėkinga“, – sako ligoninės vadovė.
Kiti darbuotojai jau gali džiaugtis pokyčiais. Pavyzdžiui, laboratorijos personalas šiemet įsikūrė dešimtmetį nenaudotose ir iš pagrindų modernizuotose patalpose. Remonto darbai truko vos du mėnesius. „Visi mobilizavosi, ir tai buvo gera pamoka, kaip teisingai ir operatyviai galima atlikti pirkimus ir užbaigti darbus laiku“, – tvirtina A.Šakickienė.
Visiškai modernizuota ir sterilizacinė. Vadovė džiaugiasi pokyčiais: „Dabar čia šviesu, erdvu, visos sienos padengtos antibakterinių dažų sluoksniu. Įrengtos pagalbinės patalpos, dušai, sanitariniai mazgai – viskas, kad būtų patogu dirbti. Nesuremontuoti liko tik laiptai, bet pakentėsime. Gaila, bet neišeina visko padaryti vienu kartu.“
Vykdomas ir savivaldybės finansuojamas dalies pastato remontas – keturiuose aukštuose, apimančiuose ligoninę ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, iš pagrindų keičiamos susidėvėjusios inžinerinės sistemos. „Išoriškai ta dalis gal neatrodė blogiausiai, bet vandentiekis, kanalizacija – buvo taip susidėvėję, kad prie jų negalėjai liestis, nes nutrūktų tiekimas“, – aiškina A.Šakickienė.
Priėmimas nebegali laukti
Vis dėlto laukiamiausias projektas – dar priešakyje. Ligoninė ruošiasi Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus modernizacijai: projektai jau parengti ir ekspertuoti, rangos darbų pirkimas paskelbtas per CPO, o rangovų laukiama iki balandžio septintosios.
„Priėmimo skyrius yra tikrai labai blogos būklės – darbo sąlygos sunkios, žmonių srautas didelis. Labai džiaugiuosi bendruomenės palaikymu – žmonės aktyviai dalinosi skelbimu, kad tik atsirastų rangovų ir galėtume pradėti. Jau suplanavome, kas ir kur turi būti, belieka sulaukti starto“, – pasakoja vadovė.
Ji pastebi, kad renovuoti seną pastatą kur kas sudėtingiau nei statyti naują: ligoninės korpusai statyti 1966, 1978, 1988 metais, kitomis technologijomis ir standartais.
„Nuardai pirmą sluoksnį – ir randi tai, ko nesitikėjai. Dabar gerai suprantu, kodėl lengviau statyti naują pastatą – pagal plotus reikia pritaikyti pacientų judėjimo srautą, įrangą, padaryti patogias duris, praėjimus – o seni pastatai tai riboja. Turime galvoti apie žmogų su negalia, apie vežimėlį, apie tai, kad prireiks pribėgti keliems žmonėms vienu metu. Jeigu medikui, kuris teikia pagalbą, dar reikia galvoti, kaip pro sieną praslysti ar lempos neužkabinti – tai jau ne darbas“, – sako A.Šakickienė.
Naujajame projekte numatytas ir patogus greitosios medicinos pagalbos automobilių privažiavimas, erdvė pacientą lydintiems artimiesiems.
Projektuoja iki smulkmenų
A.Šakickienė vardina toliau: prie Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus planuojama statyti didelį priestatą ilgalaikei slaugai. Regioninis projektas yra projektavimo stadijoje. Čia turėtų atsirasti paliatyviosios slaugos, demencijos ir paliatyvaus dienos stacionaro erdvės.
„Šiuo metu ieškome dizaino sprendimų, kaip suderinti galimybę žmogui matyti gamtą ir kartu užtikrinti jo privatumą. Kiekvieną detalę kruopščiai aptariame su inžinieriais, slaugytojais ir gydytojais, nes būtent čia dirbantys žmonės geriausiai žino, ko reikia, kad erdvės būtų kuo jaukesnės ir patogesnės“, – sako ligoninės vadovė.
Lygiagrečiai ruošiamos laikinosios patalpos: buvusio psichiatrijos skyriaus erdvės bus pertvarkomos į stacionarą, kad remontuojant pagrindines patalpas paslaugos nenutrūktų. Dalį finansavimo planuoja skirti savivaldybė – šis klausimas jau svarstomas komitetuose.
A.Šakickienė atkreipia dėmesį, kad keičiasi ir reikalavimai palatoms – pacientų būklės sudėtingėja, keturvietės palatos keičiamos mažesnėmis, tačiau kiekvienoje turi būti pakankamai erdvės privažiuoti su keltuvais. „Žmogaus fizinę jėgą turi pakeisti technika, kuriai reikia vietos – kitaip rizikuojame darbuotojų sveikata“, – sako pašnekovė.
Maži žingsneliai, didelis poveikis
Modernizacija skverbiasi į kasdienę ligoninės rutiną. Per pastaruosius metus įstaiga pakeitė šešiasdešimt procentų kompiuterinės įrangos – dalis kompiuterių buvo keturiolikos ir daugiau metų senumo. Taip pat įdiegta dokumentų valdymo sistema, o po kibernetinio saugumo audito – ir dviguba autentifikacija: kiekvienas darbuotojas gavo asmeninį raktą, užtikrinantį saugų prisijungimą prie sistemos.
„Tiems darbuotojams, kurie anksčiau beveik nedirbo kompiuteriais, sakėme: nebijokite, nieko nesugadinsite. Klauskite tiek, kiek reikia – niekas ant jūsų nesupyks. Taip per dvejus metus, po truputį, į skaitmeninę sistemą perkėlėme visus dokumentus. Visada sakau – imkimės šių iššūkių smagiai, mokėkime pasijuokti iš savo mažų nesėkmių ir judėkime į priekį“, – šypsosi vadovė.
Ligoninė rūpinasi ir mažais patogumais pacientams: prie priėmimo skyriaus įrengtas visą parą veikiantis ramentų nuomos savitarnos terminalas.
„Einame tokiais mažais žingsneliais. Man kartais atrodo, kad per lėtai, bet darbuotojai sako: direktore, mes taip pajudėjome… Ir gal jie teisūs – pokyčiai vyksta, einame gera kryptimi“, – sako A.Šakickienė.
Priemokomis nevilioja
Anot vadovės, Kėdainių ligoninėje dirba 560 žmonių, tačiau, kaip ir visose regioninėse ligoninėse darbuotojų trūksta, darbuotojų amžiaus vidurkis – aukštas, nemaža jų dalis – priešpensinio ar pensinio amžiaus. Net šešiasdešimt šeši procentai gydytojų ir dvidešimt procentų slaugytojų atvyksta iš kitų savivaldybių. Jiems kompensuojamos tik transporto išlaidos, kitų pritraukimo priemonių ligoninė neturi. Nepaisant to, šiais metais kolektyvas pasipildė keturiomis naujomis slaugytojomis.
„Pakviesti vieną specialistą ir tyliai sumokėti jam priedą – tai gaisrų gesinimas, trumpalaikis efektas. Mes laikomės kito principo: jeigu keli atlyginimą – keli visiems. Tai brangesnė strategija, bet tvaresnė. Norisi išlaikyti teisingumą prieš žmones, kurie ligoninei paskyrė ilgesnę gyvenimo dalį ir parodė lojalumą“, – sako A.Šakickienė.
Pasak jos, atlygio sistemą ligoninė pertvarko skyrius po skyriaus, kartu su darbuotojais. „Susėdame, sugalvojame modelį, taikome, matuojame, ginčijamės, taisome. Kai nusprendžiame, kad jis tvarus – pasitvirtiname“, – pasakoja vadovė.
Šiuo metu pertvarka vyksta ligoninės Konsultacijų poliklinikoje: suprasdama, kad esamomis lėšomis visų etatų išlaikyti nepavyks, bet darbuotojus išsaugosime, todėl ėmėmės kompetencijų inventorizacijos – darbuotojai vertina, kas ką geba, ką gali pavaduoti, kur galėtų įsitraukti. „Atsirado kur kas daugiau energijos ir darbingumo. Žmonės dar nežino, koks bus galutinis rezultatas, bet noriai įsitraukia – ir tą jauti, kai sveikiniesi, kai matai, kaip pasikeitė energetika susitikus“, – pastebi A.Šakickienė.
Atskirą vietą vadovės darbuotojų politikoje užima investicija į augimą. Pasinaudojusios Europos Sąjungos specialistų programa, dalis ligoninės slaugytojų padėjėjų kibo į studijas. „Kai kurias atsisėdusi įkalbinėjau kaip mama, drąsinau. Viską žadėjau – net jeigu nemokės kursinių rašyti, kartu sėdėsiu, – šypsosi vadovė. – Kokia euforija apima, kai žmogus po pirmo studijų semestro gauna nemokamą mokymą, o jam jau ne trisdešimt… Čia yra tikri laimėjimai.“
Vadovė juokauja, kad jau po pirmo semestro darbuotojoms „užauga sparnai“, tad mėgina auklėti kolegas. „O aš sakau – leiskite joms išgyventi tą euforiją ir pasitikėjimą. Entuziazmo gesinti negalima“, – tikina A.Šakickienė.
Gydymo įstaiga aktyviai priima ir praktikantus iš profesinių mokyklų – pernai jų skaičius išaugo keturiasdešimt procentų – ugdėsi 76 asmenys.
Ligoninės vadovė teigia, kad džiugina ne tik Kėdainių ligoninės pasiekimai – svarbi visa regioninių ligoninių ekosistema: „Pirmaisiais mano vadovavimo metais, kai pritraukėme daug gydytojų, pacientų srautai plūdo pas mus. Manau, kad tvarus rezultatas ir reikšmingas pasiekimas yra, kad ligoninės aplink mus taip pat tolygiai vystosi ir teikia kokybiškas paslaugas – ir nesvarbu kur: Jonavoje, Raseiniuose ar Radviliškyje. Atsiranda stabilumas, prieinamumas, žmonės patenkinti.“
Svarbiausia – komunikuoti
Kaip pabrėžia A.Šakickienė, jokie pokyčiai – nei statybos, nei reformos – neįmanomi be nuolatinės komunikacijos su darbuotojais.
„Svarbiausia yra pelnyti žmonių pasitikėjimą. O jeigu nori pasitikėjimo – turi atvirai kalbėtis ir mirtinai laikytis duoto žodžio, – sako pašnekovė. – Svarbu neužsiliūliuoti pagyromis ar pasiekimais. Turi kalbėti ir apie tai, kas netenkina, kodėl tai reikia keisti. Darbuotojai turi teisę pykti, nesutikti, bambėti – viską priimu. Ir jeigu kas nors neaišku, grįžtu ir dar kartą kalbuosi.“
Tokiu pat atvirumo principu A.Šakickienė teigia dirbanti ir su savivaldybe: komitetuose ji reguliariai pristato ligoninės reikalus, atsako į kylančius klausimus. „Kartais mes keistai reaguojame į kritinius klausimus – įsižeisdami. O aš labiau bijau abejingumo. Kai žmogus klausia – aš turiu galimybę paaiškinti situaciją“, – sako ji.
Atvira komunikacija, pasak ligoninės vadovės, atsiperka: „Darbuotojai kartais pasidalina tokiais perlais, pasiūlo tokias išeitis! Nė patys nepastebi, kad šiandien veikiantys sprendimai – tai jų pasiūlymai ir jų idėjos. Žmonėms reikia tai parodyti, nes jie ne visada mato savo potencialą, – sako A.Šakickienė ir priduria: – Nesu tokia protinga – tiktai moku klausytis, išgirsti.“